Žinojau, kad ta diena ateis. Ne, ne pirkti EV (bet ir ta diena ateis), o vėl bandyti Teslą. Geriausiai parduodamą elektrinį automobilį pasaulyje! Dar nedingus prisvilusio pirmo blyno skoniui ( https://botanikasdraivz.wordpress.com/2018/11/25/tesliux/ ), internetinių erdvių komentarai ir apžvalgos žadėjo su Tesla Model 3 visai kitus potyrius. Čia, pasinaudodamas proga, noriu padėkoti bičiuliui už jau ne pirmą paskolintą automobilį ne šiaip kelioms valandoms, o “pagyvenimui” su juo. Tai leidžia gerokai objektyviau ir detaliau rašyti. Ačiū, Vyti!
Gerai, kad iki tol jau turėjau galimybę prisiliesti ir prie kitų EV gamintojų sprendimų, nes finalinis akordas galėjo būti toks pat, kaip ir su Model X.
O testinis automobilis ne šiaip Tesla Model 3, o stipriausia – Performance – versija (toliau M3P). Šių metų gamybos (t.y. veik naujas), europinės specifikacijos automobilis, kuris po labai “sudėtingų” komplektavimo galimybių (vos keletas galimų papildomų opcijų) kainuoja 70+k Eur, tačiau duoda tai, ko joks kitas tokio segmento atstovas už tiek pinigų duoti negali. Tiesa, nelabai velsiuosi į suvartojimą, krovimą, atstumus. Kodėl? Nes ne taip matuojami automobiliai mano vertinimo skalėje 🙂
480AG / 750Nm / 3.3s / 261km/h. Čia pradžiai!
Eksterjeras
Dizainas ir Tesla. Jau pasirodžius Model S, Tesla dizaino kalba, bent jau man, atrodė kiek senstelėjusi. Dar blogiau – Jaguar ir Mazda mišinio FL’o FL’as. Tačiau natūroje viskas ne taip blogai. Taip, M3P iš esmės kalba tomis pačiomis linijomis, tačiau gal dėl proporcijų, gal dėl spalvos, viskas atrodo visai neblogai. Sugyvenama. Čia, žinoma, labai padeda papildomos apdailos detalės ir sprendimai – ryški spalva, juodas karboninis spoileris, raudoni suportai, dideli, juodos spalvos R20 ratlankiai, juodos rankenėlės, jokio chromo ir stiklinis stogas. Gražiai paslėptas el.lizdo dangtelis, įleistos durų rankenėlės ir jokių aštrių briaunų. Galiniai rasojantys žibintai – check. Ar verta plėstis daugiau? Vargu.
Interjeras
Pradėkime nuo patekimo į vidų ir absoliučiai kvailo sprendimo su atlenkiamomis rankenėlėmis. Jo, aerodinamika, efektyvumas, ten visą kitą, tačiau atidaryti duris su dešine ranka – misija neįmanoma. Taip tiesiog pirštai nesilanksto – turi paspausti dešinįjį rankenėlės kampą, atsilenkia viskas į kairę pusę ir patrauki. Paprasta, bet tik kai tai darai su kaire ranka ir su sąlyga, kad rankose neturi nei raktų, nei telefono ar dar ko. Erzino kaskart. Na, o durų atidarymas iš vidaus jungiklio pagalba visai patiko. Spust – pokšt, durys atsidaro ir laisvas. Avariniam atvejui – paslėpta rankenėlė.
Įšokam į vidų ir ką svarbiausia padaryti su savo galva – suprasti, kad tai visiškai kitoks automobilis, kokį teko vairuoti iki šiol. Kaskart su Tesla turi persijungti. Ir jei Model X išdėstymas primena įprastinius automobilius, tai su M3P – visiškai kita kalba. Minimalizmas. Didelis centrinis ekranas kiek sutrikdo, tačiau kas dar labiau sutrikdo – JOKIŲ fizinių jungiklių (išskyrus durų atidarymą ir langų valdiklius). Susireguliavus vairą ir veidrodėlius(kurie reguliuojasi sukamais ratukais ant vairo-kompiuteristų svajonė) ir sėdynę (kurios jungikliai įprastinėje vietoje), pajudėjau ilgai nelaukęs. Tačiau kai į eismo juostą įleido paslaugus vairuotojas, nežinojau net kaip padėkot – nu nėra jokio avarinio! Paskui radau. Lubose. Ir tai vienintelis fizinis jungiklis. Nesugalvotum ten ieškot 🙂 Bet grįžtame prie salono.
Tas aka skandinaviškas minimalizmas sukelia dvejopas mintis.Man toks dizainas iš esmės labai priimtinas, bet ilgainiui nesupratau tos medžiagiškumo kokofonijos – centre medžio apdaila, durų apdailose ir centrinėje konsolėje – alcantara intarpai, pačios sėdynės-odinės, o stogas iš paprastos šviesios medžiagos. Galima už tai pagirti telefonų (DVIEJŲ!) pasidėjimo vietas – labai patogu, o neslidinėja dėl alcantara nugarėlės. Palyginus su didžiąja dauguma EU gamintojų interpretacijų šia tema, tai Tesla šį elementą labai gerai išspręndusi.
Labai laukiat temos apie kokybę? Aš irgi. Gal dėl to, kad tai EU modelis ( šis surinktas USA), gal dėl to, kad tai atnaujintas modelis, tačiau didelių priekaištų surinkimui negalėjau surast. Taip, kai kur nesueina plastikai, durų aukščių suvedimas galėtų būti tikslesnis, bet dauguma “nekokybės” pasislepia uždarius duris. Medžiagų kokybė gerokai geresnė nei tikėjausi – lietimui daugumoje vietų plastikai minkšti, oda labai minkšta ir sukuria visai gerų faktūrų įspūdį. Kiek apkartina tai, kad automobiliui vos keletas tūkstančių ridos, o oda jau pasiraukšlėjusi. Vidinės durų rankenėlių plastikinės dalys pagumuotos – maloni smulkmena. Stogo apdailos sudūrimai ne patys lygiausi, kai kur ir skaudžiai prašauta, bet panašius bajerius mačiau ir pas EU top gamintojus. Žinoma, neišvengta ir “iš didelio rašto” tematikos, kuomet saulės atvartai yra su magnetiniu prilaikymu – atlenkiant kaskart iššokdavo iš savo vietos. Gražu tai gražu, bet inžinieriui ausis nusukti. Slenksčių apsaugos paklijuotos priekiniams keleiviams, o galiniams jau neužteko. Papildomai tiekiamos apsauginės gumos (pasirodo, tai aftermarket sprendimas) aplink visas duris (mažesniam garsui ir purvo prevencijai) jau atsiklijavusios. Koks sprendimas, taip ir laiko.
Vairas toks bjaurokas kažkodėl 🙂 , nors dydis gana neblogas, o ir susireguliavo visai patogiai. Kaip ir sėdynė. Pastaroji labai minkšta, kaip fotelis. Įdomu, kaip seksis jai prilaikyti 90 kg, o pradėjus važiuoti supratau, kad norėtųsi dar žemiau ją nuleisti, bet jau nėra kur – baterijos grindyse riboja, todėl kojos įsitaiso pusėtinai patogiai. Galinėje dalyje tai dar labiau jaučiama ir nepatogu. Tiesa, neradau memory funkcijos sėdynėms, kaip tai daro dauguma gamintojų – viskas prisiriša tiesiog prie individualaus vartotojo. Mercedes, tiesa, jau turi piršto skanavimo funkciją, kuri labai patogi, net jei neturi kokio nors identifikatoriaus su savimi.
Dar keletas žvilgsnių į ekraną, vėl jungiklių ieškojimo periodas ir nors nesu “obuolio” vartotojas – pagrindinius nustatymus radau be labai didelių pastangų. Diržas, stabdis, “valytuvų” rankenėlė žemyn ir važiuojam. Viskas, jokių start, jokių raktų dėjimų, nieko. Šis funkcionalumas žavėjo kaskart. Atvirkštine tvarka ir išlipimas-be jokių papildomų pastangų. Labai gerai.
Kaip ir minėjau, multimedija nereikalauja labai daug pastangų, nors iš pradžių turi gerai viską išsistudijuoti, kad vėliau pats “nepakibtum”. Spalvų nedaug (tas pats minimalizmas), tačiau raiška labai gera ir niekas netrūkčioja, nepakimba. Kadangi ekranas didelis, tai ir informacija skirtinguose kampuose pateikiama vienu metu, todėl jokia pagrindinė labai toli nepasislepia. O pasiekti netgi smulkiausius nustatymus užtenka vos keletos spustelėjimų/perbraukimų pirštu. Patogu, tačiau tik pripratus pradėjau suprasti, kad tų fizinių jungiklių ir nereikia, realiai nereikia. Kas reikalinga susireguliuoji vieną kartą ir nesuki galvos, o jei ir reikia ką pakeisti – sekundžių klausimas. Labai patiko Google Maps atvaizdavimas ir jo dydis ekrane. Taip pat automobilis puikiai skaito šviesoforų signalus, mato kitus automobilius šalia ir tai atvaizduoja ekrane. Iš kitos pusės, Mercedes Augmented Reality navigacijos funkcija, mano supratimu, gerokai patogesnė vartotojui, kuomet per priekyje esančią kamerą transliuojamas vaizdas tiesiai į monitorių realiomis sąlygomis. Žaidimai ar bezdėjimo funkcija juoką kėlė pirmą kartą (vaikams ir daugiau kartų), vėliau prie to tiesiog negrįžtama. Prie klimato kontrolės teko priprasti, nes visą oro srauto nukreipimą taip pat galima valdyti ekrane. Apie EV gebėjimą pašildyti ar pavėsinti automobilį iš anksto kalbėt daug nereikia – nerealiai geras dalykas. Bagažines, elektros užpylimo angą bei daiktadėžę irgi galima atidaryti spaudžiant simbolį ekrane. Paskutinio paminėto elemento atidarymas atrodo kiek absurdiškas, bet tebūnie – nedažnai naudojamas.
Parkavimo asistentas ne tik pypsi ir rodo, kada jau labai arti, tačiau rodo ir likusį atstumą. Labai patiko ši funkcija. Lygiai kaip ir Sentry mode, kuris automatiškai identifikuoja per arti esančius objektus ir pradeda filmuoti aplinką visomis kameromis. Smagu, tik iki tol, kol nesibaigia atmintis, kuri, pasirodo, nedaro overwrite funkcijos ir tiesiog nustoja filmuoti. Kameros, ypač šoninės, tikėjausi, bus geresnės raiškos.
Važiavimas naktį prašyte prašėsi head up displėjaus. Nepatogu man šonu žiūrėt į greitį, nors tu ką. Ypač kai LED žibintai toli gražu iki geriausių rinkoje. Nei apšvietos tolygumas, nei kampas neįspūdingi. O kai visi jau turi matricinius žibintus, tai Tesla siūlo tik automatinį ir labai kvailai veikiantį trumpų/ilgų perjungimą (nors patys žibintai ir matriciniai, bet tiesiog be softo). Taip veikė ~2008 BMW e90 automatinis šviesų perjungimas – išjungia per vėlai, įjungia nesuprasi kada 😀 Nenaudotina funkcija.
Valytuvai. Auto režimu algoritmo taip ir nesupratau – tai per intensyviai valo, tai laukia kažko. Nenaudotina funkcija.
Posukių jungiklis. Niekaip neradau su juo bendros kalbos per visą laiką – standartinio paspaudimo ir jėgos neužtenka, kad jis pradėtų veikti, todėl pradžioje neretai posūkio ir neparodydavau. Kažkas ten su juo negerai, gal iš BMW ką skolinosi?
Muzika nustebino. Tikėjausi mažiau dėmesio šiam elementui, nes nėra jokių identifikacinių lipdukų ar pavadinių. Groja švariai, garso daug, bosas aiškus ir niekas nebarška. Pagyros.
Garso izoliacija. Na, čia kiek sudėtingiau su visais EV. Iki tarkim Mercedes EQC, su kuriuo teko daug km nuvažiuoti – tolokai. Tačiau įvertinus berėmius langus ir klasę – viskas normaliai. Esant didesniam greičiui švilpimo padaugėja, bet gyventi galima. Labiausiai tai pasireiškia tuo, kad tokiuose automobiliuose girdi viską – ko reikia ir ko nereikia. Pradedant menkiausiais pakabos garsais ir padangų šniokštimu, baigiant “besišnekančiomis“ plastikinėmis detalėmis. Ir pakabos darbas, ypač priekinis k.p. ratas, man visų kelionių metu kažką bandė pasakyti. Lyg stabilizatorius, lyg dar kas.
Vietos kiekis salone pakankamas. Į galą įlipimas ne pats patogiausias, telpu už savęs, tačiau ISOFIX tvirtinimas paslėptas tarp sėdynių susijungimo. Atgyvenęs ir nepatogus sprendimas. Bagažinės čia dvi. Galinės pakrovimo anga siauroka, tačiau tūris neblogas, o ir pačios sėdynės nusilenkia. Žodžiu kasdienai tinkama. O priekinė bagažinė man visada imponavo dėl to, kad primena 911 poršą. Nežinau ką joje pasidėčiau, bet tikrai naudočiau. Vien iš mandrumo. Bendras abiejų bagažinių tūris – 425l.
Kiek ilgiau padraugavus, interjeras ir visi valdymo mechanizmai tampa tavo draugais. Nesudėtinga naudotis, neerzina, o svarbiausia – tiesiog kitas valdymo algoritmas, kitas mąstymas. O čia dvejopai – jei EU gamintojai iki šiol savo automobilius EV paversdavo tik po kapotu, visą kitą palikdami taip, kaip įprasta, tai su Tesla viskas priešingai.
Variklis ir pavarų dėžė
Paskaičiau šios pastraipos pavadinimą ir pats nusišypsojau. Varikliai…2. Elektriniai. Ar skleidžia garsą? Taip, skleidžia. Kartais pasijauti, lyg ‘80’s filme apie ateitį. Ir sakyčiau, neblogai kažkas su ateities vizija draugavo tuo metu. Pavarų dėžė su 1 pavara. Čia baigiasi visas petrolhead’o žodžių arsenalas, nes pasakoti apie juos, kaip apie atskirus vienetus, tiesiog nėra ką. Taip, galima lįsti prie techninių savybių, kaip 82kWh baterijos talpa(78 panaudojama), CCS krovimo galingumas iki 250kw, ar deklaruojamas gerokai virš 400km atstumas, bet man pačiam tai nėra esminė info. Vistiek aplanko lengva panika, kai grįžti namo su 200km likučiu, o po nakties jau rodo, kad liko 170km. Turi galvoti kur važiuosi, kada krausi, arba visuomet pasikrauti namie. Dėl šventos ramybės.
Mano vidutinės sąnaudos visą laiką buvo arti 20kwh/100km, o tai labai neblogai. Efektyviai viskas pas Teslą, nes jei lyginti su Mercedes EQC, kuris kiek didesnis ir turi 300kw galingumo variklius, tai be 25-27kWh neišsisuksi. Galų gale visa tai nesvarbu, kol neprieini prie to, kaip tai verčia tave jaustis.
Pakaba, stabdžiai, vairavimas
Pirmiausiai noriu pradėti nuo sedėsenos. Nors deklaruojamas klirensas 140mm, bet tikrai yra mažiau. Žemas priekinis bamperis (dėl kurio baugoka privažiuoti prie bordiūrų), žemas įsėdimas ir žema langų linija sudaro kartingo jausmą. Pro priekinį stiklą matai vos ne visus automobilio žemutinius kampus, labai gerai išspręstas matomumas į priekį. Statramos platokos, bet tai jau ne naujiena daugumoje automobilių. Jau anksčiau minėtą sėdynę norisi leisti žemiau, bet jau nėra kur, todėl lieka jausmas, kad sėdi “ant” automobilio. Kaip vėliau paaiškėjo gazuojant, tai minkštos sėdynės laiko geriau, nei gali tikėtis (dėl žemo svorio centro, turbūt), bet iki normalių sportiškų sėdynių joms tiek pat toli, kiek Tesla Roadster dabar nutolęs nuo žemės.
Na ir dabar svarbiausia, koks gi tas jausmas? O jausmas su pilnai pakrauta baterija ir sport režimu – #eiktušiktkaiptraukia. Ir čia ne pačiame greityje esmė. Mano motociklas viską daro greičiau. Bet tai daro kitaip. Tesla bando patikrinti tavo skrandžio turinį čia ir dabar, o traukos jausmas aprimsta gerokai virš leistino automagistralėje numatyto greičio ribos. Programėlė parodė 3.6s iki 100km/h, bet buvo labai sunku pagauti tikslų matavimą, nes: a)šūdina programėlė b)M3P tikrai greit bėgėjasi c)reikia susikaupti profesionalaus įrenginio pirkimui
Nėra per mažo tarpo gatvėje, nėra per trumpai degančio šviesoforo, nėra per greito automobilio (ir motociklo), kuriam pabijotum kibti į atlapus. Sunku suprasti, kaip tai daro naujasis Plaid modelis(~2s iki 100kmh), tačiau M3P traukos jausmas užhipnotizuoja. Silpno vestibiuliarinio aparato keleiviams esant automobilyje, nerekomenduojama spausti pilno gazo, nes sulauksite tik didelio nepasitenkinimo.
Panašus jausmas ir posūkiuose. Nesistengiau ieškoti sukibimo ribos, bet OO turi būti nemaži jos beieškant. M3P nėra labai sunkus EV (~1850kg), kabinasi į kelią dideliu intensyvumu, ir bet kurioje fazėje atrodo dar gali spausti. Žinoma, jei neiškrisi iš sėdynės. ESP/Traction sumirksėjo vos vieną kartą – visais kitais atvejais tiesiog šauna pirmyn. VDV(Vidaus degimo variklis) aprūpinti automobiliai tokius skaičius gali pateikti, tačiau tokio jausmo – nelabai. O ką tikrai visiems rekomenduoju pajausti, tai neapsakomai gerą įspudį tiesiog ramiai važiuojant po darbo namo, su šeima ar bet kada, kuomet norisi tiesiog sklandaus veikimo. Šis elementas mane žavi visuose BEV(Battery Equipped Vehicle) automobiliuose – jokių pašalinių garsų, jokių trūkčiojimų, jokių abejonių, jokių palauk – tiesiog iki beprotybės nugludintas tolygumas ir atsipalaidavimas.
Čia dažniausiai Tesla susuka visiems smegenis. Gerąja prasme. Tiesiog nustelbia visus savo minusus ta sunkiai suvokiama akseleracija, važiavimo lengvumu, bet jei pagyveni su tuo automobiliu ilgiau ir pripranti prie dinamikos, nustoji tai daryti kas 10 sek. , pasimato ir kiti niuansai.
Akseleracija sužavėjo pirmam vakarui, bet daugiau nenupirko. Vėliau, nors ir smagu akseleruoti, tačiau nebelieka poreikio. Gerokai labiau pradedi vertinti tolygumą ir BEV ramybę. Esant max galingumui ir max akseleracijai neapleido jausmas, kad tuoj kuris pusašis nusisuks, o stipriai akseleruojant iš vietos jaučiamas lengvas torque steer’as į dešinę pusę. Galimai jutiminė apgaulė.
Akseleracija gana greit pradeda mažėti, krentant baterijos lygiui. Lyg ir nieko tokio, bet skirtumas pasidaro juntamas ir man primena ankstyvos jaunystės laikus eksperimentuojant su turbokompresoriniais varikliais – kai nereikia, tai viskas veikia, gerai “pučiasi”, daug AG ir Nm. Kai tik prisireikia max galingumo – tai temperatūra per didelė, tai slėgį perpučia, tai detonacinis daviklis suveikia, tai dar kas nors. Lieka tokia , tam tikra, “abyda”.
Pakaba kietoka, renka visus kelio nelygumus ir sujungimus, nors ko daugiau tikėtis su R20 ir jokios pneumatikos. To finalinis rezultatas – tai jausmas, kad ji visą laiką kažką veikia, kažką dirba. Tai jaučiama ir kituose sunkiuose automobiliuose, kuomet sprendžiamas komforto/valdomumo kazusas.
Vairas comfort režime per minkštas, ir per mažai informatyvus, ypač esant didesniam greičiui, o Sport režime be proto sunkus, bet toks pat neinformatyvus.
Supraskit teisingai – vairuojasi M3P labai gerai, reakcijos vairu žaibiškos, automobilis mažai svyra, o posukyje atrodo važiuoji bėgiais. Bet neina atsikratyti lengvo dirbtinumo jausmo.
Autopilotas įsijungia labai paprastai, autostradoje ir kamščiuose veikia labai patogiai, tačiau greitį reguliuoja pagal kelio ženklus ir nuolatos prašo prilaikyti vairą. Tuomet jei kiek per stipriai pasuki, iškart deaktyvuoja sistemą. Pabandžiau, ačiū, nereikia 🙂 Deda žmonės įvairius svorio apgavikus, bet ar tai daryčiau pats – vargu. Nejauku. Važiuojant įprastiniu režimu be autopiloto, nukrypimo nuo eismo juostos sistema nieko nedaro ir nepataiso tavo trajektorijos. Faktas, kad full autonomous pilotas yra super daiktas, bet šiame auto jo nebuvo.
Stabdžiai neblogi, efektyvūs, bet neturi wow efekto ir tikiesi tikrai daugiau, nes gi Brembo su 4 stumokliais. Pedalas – keistai minkštokas, bet ne toks bukas, kaip neretai būna BEV automobiliuose. Kas tikrai patinka, kad kai užstatai režimą, kuomet automobilis pats stabdo regeneracijos pagalba iki sustojimo, stabdžių pedalas tampa nebereikalingas. Laiku paleidi gazą ir atriedi prie sankryžos kaip traukinys į peroną iki pilno sustojimo.
Fun factorius
Aš esu greitis! Kaip kulka šauna, kaip sviestą pjauna.
Reziumė
3 metai nepraėjo veltui. Bandyti ir VW ID nariai, ir visa Mercedes EQ gama, galų gale ta pati Tesla. Iš pradžių tyliai, paskui jau garsiau sau pasakiau – aš galėčiau su M3P gyventi. Užtektų netgi ir Long Range versijos, nes dinamikos ir ten per akis. O tai jau gera pradžia.
Vienu metu susimąsčiau, kad juk reikia tiek nedaug ir tai galėtų būti puikus automobilis. Džiugino labai gerai išspręsti elementarūs eksploatavimo niuansai, galvojant apie vartotojo patogumą, ir liūdino, jau atrodo, kitų gamintojų ištobulinti kasdieniai elementai, kurie nebeturėtų kelti netikėtumų. Tik paskui supratau, kad automobilio jie ir nesistengia kurti. Ir nesistengs. Jie kuria kitokią keleivių pervežimo priemonę, kuri, dėl žmonių supratimo ribotumo, vis dar panaši į visiems lengvai suprantamą automobilį. Pasidarė kiek liūdniau 🙂
Tačiau jei žiūrėsime pragmatiškiau – neįtikėtinai efektyvus, kitokią žinutę ir emociją generuojantis automobilis, į kurį įlipus, persijungimas(pripratimas) truko trumpiau, nei iš jo grįžus į “good old” VDV. O tai gąsdina ir mane patį 🙂
Botaniko skalė: 9 iš 10
botanikasdraivz 