Ilgai galvojau, ar užsiimti šio automobilio aprašymu. O priežasčių net keletas.
Pirmiausia, tai labai neilga pažintis. Nors ir per du kartus, bet labai nemėgstu trumpų pažinčių, nes sunku viską “pagauti”.
Antra – lūkesčių neišpildęs automobilis. Sakysit, keista priežastis, bet nepamirškime apie ką kalbam.
Na ir ta abejonė, kad galbūt kažko dar autoprome nesuprantu. Ypač, kai kalbama apie elektromobilius, nes iki šiol esu vairavęs tik Toyota Hybrid (esu kaltas, esu kaltas, esu labai kaltas), ir VW Plug In Golf GTE (pati pirma apžvalga).
Kažin ar čia vieta ir laikas pasakoti kas ta Tesla, kada ji atsirado, ir kokius modelius gamina. Užteks paminėti tiek, kad tai tikrai “keičianti žaidimo taisykles”automobilių gamintoja, o modelis, kuris su lengvu jauduliu pateko į rankas – jų SUV’as Tesla Model X.
Tai “europietiška” 60D versija su 60kWh baterija, aka 324Ag galia. Gaminta nuo 2016.07 iki 2016.11. Keistas gamintojo sprendimas modelį leisti vos 4 mėnesius. Marketingas nesudribo, ar technologija staiga patobulėjo? 🙂
Ne įvežtinis amerikietiškas kotletas, kaip mėgsta sakyti tie, kuriems amerikietiško importo automobiliai yra lyg raupsuotieji. Tai paminiu tuo tikslu, kad vėliau nekiltų abejonių dėl automobilio kokybės. 2016 gimęs ir keletą dešimčių tūkstančių kilometrų nuvažiavęs automobilis naujas kainavo ~100.000 Eur. Taip taip, ir čia po visų dotacijų, o ir nulių nepadauginau. Šioj vietoj negaliu neįjungti racionalaus mąstymo (čia tas good old lietuviškasis Eur/kg vertinimas), o priekabumas detalėms tik sustiprėja. Išduosiu, kad nepaisant visų mano priekabių, pirminio nusistatymo neturėjau. Greičiau atvirkščiai – ne kasdien gi tokį šedevrą gali pačiupinėt.
Eksterjeras
Ar Tesla X man gražus automobilis? Ne. Peraugęs minivenas, esantis 5 metrų ilgio, 2 metrų pločio, su dizaino linija, kuri gaunama sukergus kokią tai Mazda su Jaguar (čia tie, kur gaminti ~2010). Gal vistik labiau Mazda pusėn. Dideli R20 ratai tik sustiprina sunkaus automobilio įvaizdį, nors jau iškart aišku, kad baterijų ir svorio ten daugiau, nei sveria visa tavo giminė po Šv.Kalėdų vakarienės. Galinės durys, žinoma, prideda daugiausiai įspūdžio, bet su jomis, pasirodo, turi mokėti elgtis ne tik savininkas, bet ir tie, kurie pirmą kartą nori patekti į šį automobilį. Durną ir bažnyčioj muša.
Istorija labai trumpa. Stockholmas, lauke apie -10, o aš atvykęs iš Lietuvos, kur tuo metu buvo keletą laipsnių virš 0. Labai šiltai nesirengiau – ilgai nereikės laukti. Tačiau palaukti vistik reikėjo. Sušąlęs laukiu Teslos, kuri po 10 min. atvyksta. Greitai šoku prie sustojusio automobilio galinių durų, jos pradeda kilti į viršų ir pagauna “klyną”. Nepatiko, greičiausiai, kad stoviu visai šalia. Situacija užtrunka dar papildomas 30 sek., kol sistema pradeda procesą iš naujo, o aš tuo metu toliau šalu. Pasakysit, kas čia tokio, dar pusę minutės. Tikrai taip, bet jausmas toks pat, lyg būčiau 30 sek. prastovėjęs prie tualeto, kai reikalas užspaudžia. Ar tikrai tai taip trumpai? 🙂 Tai tiek apie duris KOL KAS.
Gūglėj mačiau daug nuotraukų su Teslos surinkimo kokybe, ir paaiškinimus, kad ji nuo to kentėjo pirmaisiais metais, o vėliau kokybė tik gėrėjo. Aha.
A, tiesa, galinis žibintas rasoja. Nieko, pasitaiko.
Interjeras
Galvoju, kaip čia neišsiplėtus.
Raktas – Tesla Model X. Jau apsitrynęs. Negerai.
Pirmiausia prie ko reikia priprast yra tai, kad tau nieko nereikia daryti norint su Tesla važiuot. Tik rakto. Prieini, durys atsidaro pačios, atsisėdi, paspaudi stabdį – durys užsidaro pačios. Spaudi D ant Mersinio perjungėjo ir viskas, auto jau pasiruošęs.
Įsėdus pirmąsias minutes tave apima lengvas WOW efektas. Labiausiai nuo aukšto priekinio stiklo, kuris tikrai sukuria didelį erdvės įspūdį, impozantiškai užsidarančių galinių durų, bei fakto, kad kažkas stalinį PC monitorių (tiesa, su touchscreenu) sugalvojo sukišti į priekinę panelę.
Jo valdymas labai paprastas. Meniu nesudėtingas, “nelagina” , o vaizdas su didele raiška. Viskas aišku, ikonos didelės, daug vaizdinės grafikos – “obuolistai” ploja atsistoję. Man, kaip “krapštukui”, labai patiko, kad gali viską personalizuoti. Nuo labai paprastų opcijų, iki važiuoklės, vairo ir t.t. pasirinkimų. Vokiečių gamintojai neretai duoda panašias parinktis, tik visa tai surasti būna gerokai sudėtingiau. Skydelis rodo nemažai informacijos, tačiau smagiausia yra automobilių stebėjimas aplink. Tesla stebi juos visus, stebi tave, ir yra pasiruošus. Po pirminio wow efekto ta perteklinė info dieną erzina, ypač atstumo iki kliūties šonuose rodymas. Ilgainiui ją pradedi ignoruoti, bet naktį ji visai tinkama, ypač jei reikia apvažiuoti Toyota/Kia vairuotojus, kurių automobiliai neturi automatinių šviesų, ir sutemus pvz. aplinkeliu gazuoja tik su “day lightai’s”.
Vairas, nors ir neblogų matmenų, bet “nelimpa” kaip kokio BMW/Porsche vairas, o jungtukai max. vidutinės vokiško sedano klasės.
Keletas Mercedes Benz ML’e matytų jungtukų, ir skandinaviškai švarus interjeras manęs neerzina. Nors viskas ir atrodo visai maloniai, tačiau solidumo įspūdis neaplanko. Sunku tai perteikti, čia labiau jutiminis dalykas. Tas jausmas tik stiprėja, kai pradedi gilintis į detales. Kokybines. Akis pradeda badyti labai daug salono elementų, pradedant apdailos detalių “suvedimu”, apsiuvimo kokybe, kietomis galinėmis sėdynėmis bei standžiai fiksuotomis sagtimis gale, “nukritusiomis” lubomis, bei labai “funkcionaliai” sugalvotu galinių durų valdymo jungikliu. Visa apdaila jau patamsėjusi, nes liečiama pirštais. Vėlesnės versijos, mačiau, turi plastikinį rėmelį. Smulkmena, bet tai tik įrodymas, kad “Roma ne per dieną buvo pastatyta”. Prie to paties neprasprūsta ir apdailos surinkimo tarpai.
Garso izoliacija nubloškė į Honda/Mazda iš 90’ųjų lygį. Jei durys priekyje be rėmų ir kentėti galima, tai gale neapleidžia jausmas, kad kažkas neuždarė durų. Vos 60kmh užtenka suprasti, kad su garso izoliacija prastai, nes girdi kiekvieną akmenuką ir kelio triukšmą, kylantį nuo R20 ratų. Labai blogai. Žinoma, gal ir galima gintis, kad čia gi nėra vidaus degimo variklio, todėl geriau girdisi kitas triukšmas, bet tai skambėtų kaip apgailėtinas mokyklinuko teisinimasis mokytojai dėl praleistų pamokų be pateisinamo raštelio.
Muzika. Geriausiu atveju vidutinė. Neturiu net ką pridėti. Norėtųsi daugiau erdvinio švaresnio garso.
Matmenys, kaip minėjau – labai dideli, o priekyje sėdisi erdviai. Liūdniau yra galinėje eilėje – sėdima labai arti lubų (dėl durų mechanizmo),bagažinės pakrovimas aukštas, tūris neimponuoja, o kaip ten telpa dar dvi sėdynės 7-vietėje versijoje – sunku įsivaizduoti. Iš kitos pusės deklaruojami 2100+ litrų nulenkus sėdynes yra labai daug, bet “iš akies” taip neatrodo. Gerai tai, kad visada dar turi ir priekinę bagažinę – labai geras daiktas. Tik ji vienintelė nėra pilnai valdoma elektra, kai tuo tarpu visos durys ir galinė bagažinė turi elektros pavaras.
LED žibintai priekyje neadaptyviniai, o šviesos srauto sklaida primena pirmuosius kinietiškus Xenon’us, į lietuvą atvežtus dar 200x metais ir sumontuotus į paprastus halogeninius žibintus. Daug koncentruotų šviesos taškų, kurie šviečia lyg žibintuvėliai koncerto metu – lyg ir šviesos yra, bet naudos jokios. Nežinau, kaip čia taip, bet srautas silpnas ir netolygus.
Tiesa, durys. Tesla neatidarys tau jokių durų važiuojant, kol nepaspausi Park. Pripratimo klausimas, bet prie sankryžos staigiai stabtelt ir išleist žmogų iš galinės eilės greičiausiai nepavyks. Saugumas svarbiausia.
Požeminiame parkinge gali bandyt rizikuoti atidarinėdamas duris siaurose vietose (čia gi ne USA, o automobilis 2 metrų pločio, jeigu ką), tačiau gali ir nepavykti, todėl savininkui jau įprasta prieš parkuojant išlaipinti keleivius, ir tada pradėti procesą. Super praktiška.
Neišbandžiau visų autopiloto savybių, bet net neabejoju, kad ten viskas labai gerai veikia, o ir video pilna apie veikimo subtilybes.
Interjero kokybės perliukai, akis labai kliūna už dekoratyvinės siūlės neatitikimų, lyginant kairiąją apdailą su dešiniąja:
Variklis ir dėžė
Aha. Variklis.
Aha. Dėžė.
Čia gi troleibusas!
324ag ir 535Nm atidirba. Taip uoliai atidirba, kad norom nenorom apima lengvas pavydas. Sveria X’as arti 2400kg, o elektra jam padeda sprintuoti iki 100km/h per 6.2s. Bendrąja prasme, tai ne joks stebuklas, ne P100D versija, kuri kaklą laužo, tačiau dinamika pakankama ir labai tolygi. Pats sau pagalvoju, jog gerai, kad tai ne greičiausia versija – blaiviau pavyksta įvertinti kitus kriterijus.
Jei iš vietos tai prilygsta tiesiog geram startui, tai visas vestibiuliarinis aparatas nepripranta prie momentinės traukos važiuojant. Tavo koja prisiliečia prie pedalo, tu intuityviai pradedi galvoti, kaip čia viskas bus, ir iki galo tavąjam procesoriui nespėjus sudėlioti veiksmų sekos – Tesla jau gazuoja. Eismo juostų keitimas tampa tam tikra atrakcija, nes neįveikiamų “skylių” eisme praktiškai nelieka – kur norėsi, ten ir suspėsi. Laba smagu. Užburiantis jausmas, kurio, tiesa pasakius, su įprastiniu kuru varomu automobiliu neteko pajusti, ir kuris labai panašus tik į tą, kai važiuoji su gana galingu motociklu. Dėl mažo svorio ir dar mažesnio kg/ag santykio, nepriklausomai praktiškai nuo sūkių ar pavaros, pagreitis “griebia” iškart.
Baterija čia leidžia nuvažiuoti 300+ km, o tai vietiniam važinėjimui visai neblogai, tačiau buvo ir viena situacija, kuomet aiškiai supratau – keliones reikia planuoti. Atsiradus gana spontaniškam poreikiui nuvežti žmones iki oro uosto, o tai yra kokie 50km pirmyn ir tiek pat atgal, Tesla tyliai rūkė kamputyje, nes elektros tiesiog tiek nebuvo. Situacija išspaudė lengvą šypseną ir davė aiškų supratimą, kad elektromobiliams dar yra kur padirbėti su infrastruktūra. Kaip ir padirbėti su savimi, numatant tokias situacijas.
Va toks nykus gavosi smagiausios benzingalvių dalies aprašas. Kažkoks liūdesys vistik aplanko.
Pakaba ir stabdžiai
Visą laiką važinėjau ant Comfort režimo. Kur tas komfortas – taip ir nesupratau. Kelio sujungimus geria gana skaudžiai, perduoda per kėbulą viską, ką surenka, ir komforto yra mažai. Sakyčiau, stipriai per mažai. Ir nors tai skaitosi performance SUV’as, kuris gali būti kiek kietokas, bet labai trūksta solidumo malšinant vibracijas ir smūgius.
Pats vairavimas įdomus. Aiškiai juntama, kad svorio centras yra žemai, automobilis labai klusniai vykdo vairo komandas, o vairo sunkumas yra gana teisingas – toks labiau į sunkiąją pusę, taip, kaip man patinka. Bet neužtikrintumo jausmas aplanko ir čia. Visai, kaip su salonu. Vairas kaip ir gerai “išsvertas”, lyg ir klusnus, tačiau neatrodo tikras. Nesijaučia, kad vairuotum. Labiau, lyg kažkas vykdytų tavo komandas. Čia dar, įtariu, reikia ir su savęs programavimu padirbėt.
Va ką tikrai pavyks sutaupyti, tai stabdžiai. Stabdo automobilis gerai, o regeneracija vyksta taip intensyviai, kad pasipraktikavus, stabdžiai būtų naudojami labai retai.
FUN faktorius
Momentinė trauka. Ir elektronika. Ir durys. Ir trauka. Ir elektronika. Ir durys.
Reziumė
Sunku vertinti automobilį automobilių skalėje, kai tai ne visai automobilis. Na taip, keturi ratai, sėdimos vietos, žibintai ir durys. Bet automobilio ten nėra. Yra labai aukštos klasės elektronikos įrenginys, kuris duoda daug (ypač pirminio wow efekto), bet už tai ir prašo daug. Mano supratimu – stipriai per daug. Tiesa, ir apsilankymų servise per tuos porą dešimčių tūkstančių buvo lyg 5. Daugokai.
Savininkas, kaip ir įtariu daugelis kitų, tokius automobilius perkančių žmonių, džiaugiasi stipria dinamika, ateities technologijomis, galimybe valdyti automobilį, atnaujinti ir taisyti nuotoliniu būdu, personalizuoti ir nustatyti praktiškai viską (kad ir max. greitį), matyti automobilį realiu laiku appso pagalba. Visa tai yra labai smagu, ir tam turbūt reiktų atskiro straipsnio, bet asmeniškai manęs tai tiek nežavi. Bent jau ne tiek, kad nublanktų prašoma suma, kokybiniai nesklandumai ar neįtikinantis vairavimo malonumas. Man turbūt dar ne laikas suprast, kad link to jau einama sparčiau, nei aš to norėčiau.
Botaniko skalė: 7 iš 10
botanikasdraivz 